Savanoriškos užklasinės veiklos džiaugsmai

Vienas iš dalykų, kuriuo išsiskiria kai kurių užsienio valstybių, o ypač JK, universitetai, yra didžiulė siūlomų užklasinių veiklų įvairovė. JK universitetų didžiulės studentų atstovybės remia šimtus studentų klubų (angl. societies), kurie yra milžiniška bei neatsiejama universitetinio gyvenimo dalis. Klubų įvairovė leidžia visiems atrasti veiklą bei žmones, kurie yra labiausiai prie širdies. Be to, universitetai aktyviai remia savanorystę ir suteikia galimybes studentams prisidėti prie visuomeninės veiklos.

Šiandien du University College London (UCL) studentai, Ieva ir Lukas, papasakos apie savanoriškas užklasines veiklas, į kurias įsitraukė atvykę į universitetą, bei pasidalins savo mintimis apie jų naudą ir svarbą.

Kas tave paskatino įsitraukti į savanorišką/pro bono veiklą savo universitete?

IEVA: Anksčiau daug savanoriavusi, universitete pradėjau ieškoti būdų, kaip tai pratęsti. Šioje situacijoje pagelbėjo puikiai išvystyta universiteto platforma, kurioje galima rasti įvairiausių vienkartinių ar ilgalaikių savanorystės galimybių. Ta pati platforma leidžia ir pačiam įgyvendinti geranoriškas idėjas su patyrusių žmonių pagalba. Kiekviena idėja yra detaliai apkalbama, pabandomas sudėlioti laiko, žmonių, bei finansinių resursų planas, vėliau vykdoma projekto sklaida, savanorių pritraukimas ir apmokymas – ir taip idėja tampa realybe! Tokia patirtis išmoko nemažai praktinių įgūdžių – kaip planuoti metinį biudžetą, kaip skleisti žodį, pildyti ataskaitas ir valdyti žmonių grupę. Jeigu tai skamba nuobodžiai, galiu patvirtinti, kad visas šis procesas yra labai kūrybiškas, reikalauja daug vaizduotės ir lankstumo.

LUKAS: Manau, kad buvo du vienodai svarbūs faktoriai, kurie paskatino mane prisijungti prie pro-bono veiklų universitete. Pirma, studentų bendruomenės (angl. society) atrodė kaip puikus šansas kaip nors išsiskirti iš studentų, kurie visi buvo labai motyvuoti ir puikūs mokiniai su daugybę popamokinių veiklų. Antra, atvykęs į universitetą mąsčiau apie karjerą verslo konsultacijų srityje, bet skaityti apie tai internete yra viena, o išbandyti pačiam – visai kas kita, tad pro-bono verslo konsultacijų bendruomenės atrodė kaip puiki proga suprasti, ar man tai tikrai patiktų.

Kokiame savanoriškame projekte dalyvauji ir kokios yra tavo atsakomybės jame?

IEVA: Dalyvavau ne viename, tačiau labiausiai džiaugiuosi savo įkurtu projektu “On&Up”. Jo tikslas – suteikti žinių apie aukštąjį išsilavinimą bei pagalbos stojant merginoms iš nepasiturinčių ir/ar tautinių mažumų mokyklų. Nuo idėjos iki įgyvendinimo buvau koordinatorė, taip pat paraleliai kartu su savanorių komanda dalyvavau visuose užsiėmimuose – kiekvieną savaitę važiavome į mokyklą pravesti pusvalandžio ilgio paskaitą, o kitą pusvalandį skirdavome darbui mažose grupelėse bei diskusijoms. Pavyzdžiui, vieną iš užsiėmimų rengėme motyvacinio laiško dirbtuves: moksleivės atsinešė juodraščius, o mes padėjome, davėme patarimų tobulinimui.

LUKAS: Pagrindinis projektas, kuriame dalyvauju antrus metus, yra London Strategic Consulting (LSC). Iš esmės, LSC yra studentų vadovaujama verslo konsultacijų įmonė – mes surandame įmones, kurios nori verslo konsultacijų paslaugų, surenkame 5-6 studentų komandas ir suteikiame studentams galimybę padėti mūsų partnerėms įmonėms įvairias klausimais per projektą, kuris trunka apie 8 savaites. Studentai ugdo asmeninius įgūdžius ir sužino daugiau apie šią industriją, o įmonės gauna pro-bono ir kokybiškų rekomendacijų joms svarbiais klausimais. Mano patirtis LSC prasidėjo būnant paprastu konsultantu ir po to projekto lyderiu, kai tiesiogiai dirbau su įmonėmis, o po dviejų sėkmingų projektų tapau komiteto narys – ieškau įmonių partnerių, dirbu su vidinėmis operacijomis (aplikacijų procesu, konsultantų apmokymais) ir bendra projekto plėtra. Praeitais metais buvau ir socialinio verslo bendruomenės bei universiteto investicinio fondo narys, bet galų gale įdomiausia man buvo dirbti su LSC.

Ką tau davė šis projektas?

IEVA: Visų pirma, įgavau nemažai pasitikėjimo savo jėgomis, kai suvokiau, kaip galiu įgyvendinti idėjas. Tačiau daugiausiai gavau nuoširdaus džiaugsmo matydama, kaip iš nedrąsių moksleivių projekto eigoje užauginome stiprias merginas, pasiruošusias perlipti didelius kalnus.

LUKAS: Nuoširdžiai manau, kad labai didelė mano neakademinio tobulėjimo dalis universitete įvyko dėl LSC patirčių. Pirma, labai patobulinau savo darbą komandoje, gebėjimą įtikinti komandos narius priimti nepopuliarius sprendimus, apskritai – jaučiuosi daug labiau užtikrintai, kai reikia vadovauti komandai. Antra, pilnai suvokiau, kad tikrai noriu dirbti verslo konsultacijų srityje – nors studentų bendruomenė niekada pilnai neatkartos multimilijardinių įmonių, LSC tikrai buvo puikus verslo konsultacijų mikrokosmas. Taip pat, nors tos 8 savaitės turi labai daug įtampos, nusivilimo, ginčų, bet finalinė prezentacija, kai įmonių atstovai įdėmiai klausosi rekomendacijų, tikrai yra labai smagus momentas, kuris atperka visą įdėta darbą!

Ar patartum būsimies pirmakursiams aktyviai įsitraukti į pro bono veiklą? Kodėl?

IEVA: Be jokios abejonės – taip! Tai yra puikus būdas susirasti draugų, praplėsti savo akiratį ir tikrai prasmingai praleisti laiką.

LUKAS: 100% – taip! Žinoma, mano nuomone, akademinės studijos turi būti prioritetas numeris vienas, bet popamokinės veiklos labai praturtins jūsų universiteto patirtį. Taip pat, nereikia susidaryti įspūdžio, kad pro-bono veikla turi būti susijusi su karjera – universitete galima rasti visokių bendruomenių nuo meno megėjų iki vyno ragautojų, tad tikrai atrasit, kas jums patinka.