Kuo patrauklus laisvųjų menų bakalauras?

Pabaigęs Vilniaus licėjaus Tarptautinio bakalaureato programą, Kasparas išvyko studijuoti į mažą laisvųjų menų koledžą Merilande, JAV. Dėl savo išskirtinumo, laisvųjų menų išsilavinimas dažnai lieka nesuprastas Lietuvos moksleivių ir jie nedažnai renkasi šias studijas. Dėl to Kasparas papasakojo Academic Buddy, kodėl pasirinko studijas būtent tokiame koledže ir kokie yra laisvųjų menų bakalauro pranašumai.

Kodėl nusprendei studijuoti JAV?

Mokytis JAV nusprendžiau dėl noro mokytis būtent tame koledže, kuriame esu. Norėjau mokytis mažoje institucijoje su ilga istorija ir tradicijomis. Įtakos turėjo ir tėvai, žinoma. Mano tėtis gūdžiais 90-aisiais mokėsi panašioje institucijoje vakariniame krante. Iš jo pasakojimų nusitapiau itin ‘hogvartišką’ laisvųjų menų koledžo vaizdą. Turiu pripažinti, kad jis toli nuo tiesos nekrypsta ir romantikos čia daug.

Kuo tau patrauklus laisvųjų menų išsilavinimas? Koks yra didžiausias tokio išsilavinimo privalumas?

Laisvieji menai atrodo kaip nurašytas reikalas šiais laikais. Dauguma vaikosi diplomų su ‘specialybėmis’. Tarsi iškart baigus mokslus norima šokti į darbo rinką. Laisvieji menai mano akimis yra geras interliudas tarp mokyklos ir universiteto. Jie verčia pažinti save, išmokti kelti klausimus, rašyti ir analizuoti. Nemanau, kad vos save pažįstančiam 19-mečiui tai gali suteikti verslo vadybos bakalauras. Kitaip tariant, ne be reikalo tai ‘laisvieji’ menai. Jie duoda laisvę pažvelgti į save ir išsigryninti savo kaip laisvo individo interesus ir poreikius.

Laisvieji menai patrauklūs savo unikalumu. Rimti universitetai į baigusiuosius laisvųjų menų studijas žiūri kaip į netradicinius analitikus, kurie pasižymi nuosekliu mąstymu bei idėjomis. Čia sutiksi įvairiausių žmonių su įvairiausiais interesais ir su visais turėsi galimybę pabendrauti. Maža bendruomenė lemia tvarumą ir visokeriopą paramą. Tutorių prieinamumas, darbas mažose grupėse yra rimti pliusai.

Koks yra didžiausias mitas susijęs su studijomis nedideliame laisvųjų menų koledže?

Manau, kad “į tokius koledžus eina pasiturintys, nieko veikti nenorintys amerikiečiai”. Ilgai ir aš taip maniau, tačiau mano patirtys parodė ką kitą. Čia renkasi įvairiausi žmonės, tačiau per studijų programą visi randa ką nors bendro. Jie mokosi tokiuose koledžuose, nes tradiciniai mega-universitetai negali pasiūlyti itin glaudaus ryšio tarp studentų ir tutorių (mes jų profesoriais nevadiname).

Kam (ne)patartum rinktis studijas laisvųjų menų koledže?

Rinktis tokias studijas siūlau pasimetusiems žmonėmis. Iš praeito amžiaus atėjęs įsitikinimas, kad čia ir dabar baigus mokyklą reikia rinktis specialybę, aukštąjį mokslą verčia matyti kaip prievolę, ne kaip galimybę. Laisvuosius menus siūlau tiems, kurie nenori mokytis dėl popieriaus, kurie pirmiausia nori save atrasti. Aišku, darbo čia yra labai daug, studijos veikia principu ‘kiek įdėsi – tiek gausi’. Užtat labai verta.

Kaip studijos laisvųjų menų koledže padeda tau siekti savo karjeros tikslų?

Baigus tokias studijas galima toliau galima eiti bet kur. Mane domina politikos ir teisės mokslai. Jiems padės koledže įgytas analitinis mąstymas, kūrybingumas bei nuoseklumas. Retorika užsiimti tenka kasdien, tad ir tai privalumas.

Koledžo alumnų bendruomenė didelė ir labai aktyvi. Užmegzti rimtą kontaktą ir susilaukti pagalbos įmanoma daugmaž visose sferose. Taip pat per visą koledžo gyvavimo istoriją nėra buvus studento, kuris neįstotų į teisės magistrą. Nors tai tik žodžiai ir neramumo dėl ateities planų būna, jaučiu, kad prapulti baigus laisvuosius menus nelengva.