UNIVERSITETŲ PASIRINKIMAS

JAV yra virš 3000 universitetų ir, deja, negalėsi stoti į juos visus. CommonApp leidžia pateikti aplikacijas į ne daugiau kaip 20 universitetų – ir tau jau yra per daug! Dauguma stojančių pataria išsirinkti apie 10 universitetų – taip tiek aplikuosi į gana nemažai universitetų, tiek neapsikrausi iki galvos darbais.

Tačiau išsirinkti tuos 10 iš daugiau nei 3000 gali būti ne taip jau lengva, net jei aplikuoji tik į žinomiausius ir geriausius universitetus. Šioje skiltyje mes papasakosime apie universitetų skirtumus bei į ką vertėtų atsižvelgti sudarant savo pasirinkimų sąrašą.

JAV universitetų tipai

  • Nacionaliniai/Research universitetai
    • Patys garsiauis pasaulio universitetai
    • Privatūs
    • Dažniausiai dideli plotu ir mokinių skaičiumi (keliasdešimt tūkstančių bakalauro studentų)
    • Pvz.: Harvard, Yale, Princeton, Stanford, MIT, UChicago
  • Valstijų universitetai
    • Dauguma nėra labai žinomi pasaulyje (nereiškia, kad blogi!)
    • Dalinai finansuojami valstybės
    • Labai sunku įstoti užsieniečiams
    • Užsieniečiams nesuteikia daug finansinės paramos
    • Pvz.: University of California (UC Berkeley, UCLA), UMich, UVA
  • Laisvųjų menų koledžai
    • Taip pat nėra labai žinomi pasaulyje (nereiškia, kad blogi!)
    • Dažniausiai gana maži (keli tūkstančiai studentų)
    • Fokusuojasi ties labai cholistiniu, laisvųjų menų išsilavinimu, t.y. šalia savo pasirinkto dalyko mokaisi dar kitus dalykus
    • Pvz.: Williams, Amherst, Pomona, Middlebury
  • JAV universitetų padaliniai užsienyje
    • Dažniausiai gana maži
    • Suteikia galimybę įgauti amerikietišką aukštąjį išsilavinimą už JAV ribų
    • Pvz.: Yale-NUS, NYU Abu Dhabi, NYU Shanghai, Northwestern Qatar

Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis universitetus?

  • Laisvieji menai vs. konkreti programa
    • Stojant į laisvųjų menu koledžus dažniausiai esi priimama(-s) tiesiog į pati koledžą, kuomet universitetuose gali įstoti į specifinę programą/fakultetą (pvz., Wharton School UPenn’e).
    • Universitetai dažniausiai leidžia daug labiau specializuotis negu laisvųjų menų koledžai. Pvz., universitete galėsi pasirinkti labai specifinę inžinerijos pakraipą kaip statybų inžinerija, kuomet laisvųjų menų koledže studijuosi tiesiog inžinerija ar net bendresnę sritį kaip fizika.
  • Dydis
    • Amerikos universitetai labai stipriai skiriasi dydžio prasme. Pvz., Harvarde yra 23000 studentų, o Amherste – vos 1800.
    • Nuo dydžio priklauso ir daug kitų faktorių: bendruomenės jausmas, kartos ir klasių dydis, santykis su dėstytojais, konkurencingumas, t.t.
  • Finansavimas
    • JAV yra dviejų tipų studentų priėmimas: need-blind ir need-aware.
    • Need-blind universitetų yra labai mažai. Vertindami aplikantus, jie nežiūri į finansinę padėti. Šie universitetai pirma nusprendžia, kuriuos mokinius nori priimti ir tuomet padengia jiems reikiama studijų kainos dalį.
    • Need-aware universitetų yra didžioji dauguma. Atsirinkdami aplikantus, jie vertina, ar kiekvienas aplikantas yra ne tik geras, bet ir vertas finansinės paramos. Tokiuose universitetuose lietuviams yra gana sunku gauti didelę finansinę paramą.
    • Prieš nuspręndžiant, kur nori stoti, svarbu pasidomėti, kurie universitetai suteikia daugiausia paramos ir/ar stipendijų.
  • Universiteto kultūra
    • Sportas
    • Užklasinės veiklos
    • Apgyvendinimas
    • Reputacija, susijusi su vakarėliais ir pan.
    • Dėstytojai
    • Karjeros galimybės